Pateikti 2020 m. foninio aplinkos oro užterštumo duomenys, naudojami ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti. Projektų rengėjai, atliekantys planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui įvertinti skaičiavimus, naujausią informaciją gali rasti ČIA.

Siekdami, kad išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenų teikimas IS AIVIKS vyktų sklandžiau ir patogiau, paruošėme trumpą ataskaitų teikimo instrukciją, kurią rasite ČIA.

Primename, kad vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, praėjusių kalendorinių metų ataskaita turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 metų vasario 15 d.

Naujųjų metų sutikimą sunkiai įsivaizduojame be spalvingos fejerverkų fiestos danguje. Tačiau vertėtų susimąstyti apie tai, kad pirotechnikos gaminiai gali būti pavojingi ne tik dėl savo sprogstamosios galios, bet ir dėl didelio kiekio į aplinką patenkančių cheminių medžiagų, kurios akimirksniu sukelia oro užterštumą.

Daugelyje pasaulio šalių prasidėjus Covid-19 pandemijai ir šalims įvedus griežtus kasdienio gyvenimo apribojimus, siekiant sustabdyti viruso plitimą, stebimas oro taršos sumažėjimas. Lietuvoje prasidėjus karantinui ir sulėtėjus gyvenimui, miestuose taip pat fiksuojama pagerėjusi oro kokybė.

Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius kasmet siekia apie 3 tūkstančius.

 Aplinkos apsaugos agentūra pateikė Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai ataskaitas apie oro kokybę bei 2020 m. planuojamą oro kokybės vertinimui naudoti vertinimo tvarką.

Lietuvoje jau kurį laiką vyraujant sausiems orams ir nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, balandžio 15-19 d. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis miestuose palaipsniui didėjo. Tik šventinį savaitgalį tiek dėl kai kur nulijusio lietaus, tiek dėl sumažėjusių transporto srautų, oras tapo švaresnis. Tačiau neilgam. Po švenčių vėl suintensyvėjus transporto srautams, vyraujant sausiems ramiems orams ir palankioms teršalų kaupimuisi sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija vėl padidėjo, pirmiausia didžiuosiuose šalies miestuose, vėliau ir mažesniuose.

Aplinkos apsaugos agentūra parengė ir pateikė Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriatui nacionalinę 1990-2016 m. išmestų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitą.

Europos Komisija išplatino Švaraus oro forumo, vykusio Paryžiuje 2017 m. lapkričio 16-17 d. diskusijų ir  svarstymų ataskaitą. Tokie forumai bus organizuojami kas antri metai, jų tikslas - paskatinti dialogus tarp politikų, ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų, pasidalinti žiniomis ir gerąją praktika, siekiant padidinti atitinkamų institucijų gebėjimus gerinti oro kokybę, palengvinti Europos, nacionalinio  ir vietinio lygmens politikos, skirtos oro kokybės gerinimui, įgyvendinimą.

Aplinkos apsaugos agentūra parengė aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD₁₀ lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę žemėlapius ir jų naudojimo aprašą, kurie skirti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose" įgyvendinimui.

Paryžiuje vykusiame Švaraus oro forume Europos aplinkos agentūra pristatė interaktyvų Europos oro kokybės indekso žemėlapį.

Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. vasario 7 d. pradėjo kietųjų dalelių koncentracijos matavimus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (toliau - KLASCO) teritorijoje, adresu N. Uosto g. 23, Klaipėda . Matavimai vykdomi ant sandėlio Nr. 8 stogo, apie  9 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Tyrimai baigti 2019 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-127, Aplinkos apsaugos agentūra pateikė Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriatui nacionalinę 1990-2015 m. išmestų į aplinkos orą teršalų apskaitos informacinę ataskaitą ir prognozes 2020, 2025 ir 2030 metams.

Paskutinę 2013-ųjų m. dieną, pasak sinoptikų, Lietuvoje žymesnių kritulių nebuvo, pūtė stiprokas pietinių krypčių vėjas, dieną oro temperatūra kilo iki 3-5 laipsnių šilumos, Naujametę naktį kiek atšalo - daugelyje meteorologijos stočių termometro stulpelis rodė 2-3 laipsnius šalčio. Metų sandūroje kai kuriose oro kokybės tyrimų stotyse padidėjo kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija, tačiau pavojaus viršyti žmonių sveikatos apsaugai nustatytą paros ribinę vertę nebuvo. Po vidurnakčio pradėjus griaudėti fejerverkams, sproginėti petardoms, stotyse užregistruotas trumpalaikis, bet ženklus kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimas (1 pav.). Didesnis oro užterštumas užfiksuotas tankiai apgyvendintuose rajonuose įrengtose stotyse ir miestų centruose.

Matavimų duomenys rodo, kad didžiausias fejerverkų paskleistų teršalų kiekis ore susikaupė iki 2 valandos nakties. Vilniuje, Savanorių pr. stotyje, įrengtoje tarp gyvenamųjų daugiabučių namų, KD₁₀ koncentracija per valandą (vertinant laiką nuo 1 iki 2 val. nakties) padidėjo beveik 10 kartų, daugelyje kitų stočių - apie 2-4 kartus. Tačiau per kitas dvi valandas oro užterštumas visose stotyse vėl ženkliai sumažėjo. Paskutiniąją nueinančių metų dieną KD₁₀ ribinė vertė nebuvo viršyta, o išaušus pirmajam 2014-ųjų metų rytui miestuose taip pat jau kvėpavome palyginti švariu oru - užterštumas buvo vidutinis ir žemesnis nei vidutinis.

Kviečiame susipažinti su oro kokybės apžvalgomis Vilniaus ir Kauno aglomeracijose bei zonoje (likusioje Lietuvos teritorijoje). Apžvalgos parengtos remiantis automatinių oro kokybės tyrimo stočių matavimų ir laboratorijose atliktų analizių rezultatais, jose apžvelgiama oro kokybė 2018 m., teršalų koncentracijų kitimo tendencijos, analizuojami faktoriai, lemiantys oro taršą.

2018 m. Klaipėdoje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis nei leidžiama -  KD10 paros ribinė vertė viršyta 61 dieną per metus (norma - 35 d.). Oro kokybė uostamiestyje kelia nerimą ir šiais metais. Klaipėdos Šilutės pl. oro kokybės tyrimų stotyje, kuri daugiausiai atspindi transporto daromą įtaką oro užterštumui, per pirmus keturis mėnesius užfiksuota 19 KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų (54 % leistinų per metus). Kaip rodo ilgalaikiai matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kai kuriose miesto vietose kasmet didėja. Daugiau informacijos rasite prisegtuke.

Padidėjus oro užterštumui, Aplinkos apsaugos agentūra tiesiogiai elektroniniu paštu teikia informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygio viršijimo, nustatyto Lietuvos teritorijoje įrengtose oro kokybės tyrimo stotyse, kurios veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose ir Jonavoje bei Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų teritorijose, atvejus.

Suinteresuotąsias organizacijas, įstaigas, kurios pageidauja gauti minėtą informaciją, maloniai prašome Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu vilma.bimbaite@aaa.am.lt  pranešti/patikslinti elektroninio pašto adresą (-us), kuriuo (-iais) pageidaujate gauti informaciją.

2021 m. spalio mėnesio oro kokybės tyrimų duomenys.