Pirmasis puslapis > Struktūrinė informacija > Apie mus

 

Apie mus

 

 

     Aplinkosaugos politikos prioritetai oro srityje neatsiejami nuo Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų - pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato tobulinti aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo sistemą, siekiant užtikrinti nekenksmingą žmonių sveikatai ir ekosistemoms oro kokybę visoje šalies teritorijoje. Pastaruoju metu Lietuvoje aktualios šios bloginančios oro kokybę problemos: vietinių oro taršos šaltinių -  transporto ir energetikos pramonės - išmetami teršalai miestuose, ypač naujų gyvenamųjų namų kompleksuose ir pramonės centruose, galimas taršos padidėjimas iš šiluminių elektrinių, pradėjus vykdyti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbus; Lietuvos oro baseino tarša teršalais, atnešamais iš kitų regionų. Siekiant efektyviai reguliuoti į aplinką patenkančių teršalų kiekį, svarbu turėti objektyvią informaciją apie sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, patvarių organinių ir kt. teršalų, šiltnamio dujų bei ozono sluoksnį ardančių medžiagų, išmetamų į atmosferą, kiekio ir koncentracijos dinamiką bei kitus veiksnius, įtakojančius klimato kaitą, aplinkos rūgštėjimą ir eutrofikaciją. Būtina stebėti radionuklidų tolimosios pernašos įtaką pažemio atmosferos būklei bei radiacinį foną Lietuvoje.

 

     Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. Didžiausiuose miestuose ir pramonės centruose matuotos pagrindinių ir kai kurių specifinių teršalų, būdingų tai vietovei, koncentracijos: bendrosios dulkės, sieros dioksidas, anglies monoksidas, sulfatai, formaldehidas, fenolas, sieros vandenilis, fluoro vandenilis, azoto oksidai, metalai ir benz(a)pirenas. 1999-2004 m. laikotarpyje miestų aplinkos oro kokybės monitoringo tinklas buvo modernizuotas ir 2004 m. jį sudarė 13 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių, nepertraukiamai matuojančių azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno, tolueno koncentraciją, meteorologinius parametrus. Pusiau automatiniu būdu matuojama bendrųjų dulkių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, metalų koncentracijos pažemio oro sluoksnyje.

 

     Įgyvendinant Direktyvų 96/62/EB, 1999/30/EB, 2002/3/EB, 2000/69/EB reikalavimus, Programoje numatytas aplinkos oro kokybės vertinimas aglomeracijose ir zonose, išskirtose atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir užterštumo lygį, pagal tuos pačius kriterijus parenkant ir vertinimo būdus, stočių skaičių ir išdėstymą. Be to, taip nustatyto stebėjimo vietų tinklo patikslinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus – tam Programoje skirta atskira priemonė. Planuotai įdiegus automatizuotą stebėjimų sistemą, diskretiniai aplinkos oro kokybės tyrimai pakeisti į nuolatinius, taip užtikrinant reikalingą duomenų kokybę. Programoje atsižvelgta ir į esminius netrukus įsigaliosiančios Ketvirtosios dukterinės oro kokybės direktyvos nuostatus, reikalaujančius tobulinti žmonių sveikatai kenksmingų teršalų, tokių, kaip metalai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, matavimus, analizę ir vertinimą.

 

     Iš kitų šalių atnešamą oro taršą bei bendrą – foninį – šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius bei juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. Pirmoji stotis buvo įrengta 1980 m. Preiloje, 1993-1994 m. įrengtos dar trys. 2004 m. funkcionavo 3 stočių tinklas. Šiose stotyse stebima ozono, sieros ir azoto dioksidų, sulfatų, sunkiųjų metalų, nitratų ir amonio, į Lietuvą intensyviausiai pakliūnančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore, taip pat stebima kritulių cheminė sudėtis. Preiloje veikianti stotis dirba pagal tarptautines Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo (EMEP) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) programas, kitos stotys – pagal Tarptautinę bendradarbiavimo Sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo srityje programą (ICP IM). Kadangi šios stotys jau priklauso tarptautinių stočių tinklų sistemai, jų stebėjimai griežtai reglamentuoti ir vieningi Europos mastu, todėl Programoje pakeitimų foninio oro būklės stebėjimams nenumatyta.

 

     Svarbus veiksnys teršalų kaupimuisi ar išsisklaidymui ore yra meteorologinės sąlygos. Meteorologiniai duomenys būtini vertinant oro teršalų koncentracijos pasiskirstymą erdvėje, planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui bei įvairių scenarijų, skirtų numatomų priemonių efektyvumui įvertinti, modeliavimui, o taip pat oro kokybės vertinimui modeliavimo būdu ten, kur jos išmatuoti nėra galimybių. Programoje numatytos 18 stočių turi užtikrinti meteorologinių duomenų kiekį, būtiną sekti klimato pokyčius ir sudaryti tikslesnius teršalų sklaidos žemėlapius, naudojant teršalų emisijos duomenų bazes ir matematinius modelius.

 

     Įgyvendinant Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos reikalavimus, numatyta tęsti ozono sluoksnio bei meteorologinių parametrų stratosferoje pokyčių stebėjimus ankstesnėmis apimtimis.

 

     Programoje patikslintas aplinkos oro radiologinio monitoringo tinklas, turintis užtikrinti radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos AE eksploatavimo ir jo nutraukimo metu, sekti į Lietuvą patenkančius ir išnešamus radionuklidų srautus bei vertinti teritorijos, kur galima didžiausia gyventojų kolektyvinė dozė – Vilniaus  miesto – radiologinę aplinką.